nerimo dienoraštis

Kiekvieną dieną galvoje sukasi įspūdingas kiekis minčių. Tais retais momentais, kai pavyksta sustoti ir atkreipti dėmesį į vieną kitą atsitiktinį pastebėjimą, jo greit nepaleisti, nenuvertinti kaip nesąmonės, o toliau panagrinėti, įvyksta labai įdomūs procesai.

Nemanau, kad visos mintys yra vertos knygos. Rašymas čia man yra apie savo minčių stebėjimo lavinimą. Dar tik imu suprasti, kaip yra sunku pagauti galvoje praplaukiančią mintį, bet tuo pačiu laikyti ją taip švelniai, kad pati eitų savo kryptimi. Stengtis kuo mažiau įtakoti, nepradėti cenzūruoti proceso pagal tai, kaip mąstyti būtų neva tinkamiau, adekvačiau. Tik smalsiai stebėti ir tuo pačiu pažinti savo nerimus. Vienas kol kas nuostabiausių atradimų - savo nerimų nagrinėjimas gali labai pakelti nuotaiką. Taip ir stengsiuosi: stebėti, panagrinėti, pasijuokti ir galiausiai - paleisti.